Karjera DI eroje: kaip planuoti vaiko ateitį, kai viskas greitai keičiasi?

Kad dirbtinis intelektas (DI) jau pakeitė darbo rinką, kalbama daug ir garsiai, tačiau kalbų apie tai, kad vertėtų kritiškai peržiūrėti ir švietimo sistemą, girdėti kur kas mažiau. Kaip pastebi „AMES Education“ organizuojamame tarptautiniame vidurinio mokslo ir stovyklų užsienyje forume „Study The World“ diskutuosiančios ekspertės, pasvarstymai apie dirbtinį intelektą švietime dažniausiai sukasi apie įrankius, tačiau svarbiausias klausimas yra visai kitas – kaip ugdyti vaikus karjerai, kurios dabar dar net nėra?

Švietimas turi keistis

„Apie dirbtinį intelektą švietime daug kalbama jau kelerius metus – kaip jį naudoti pamokose, kaip suvaldyti sukčiavimą, kaip mokyti DI raštingumo ir pan., bet tai tik paviršius. Jau dabar matome technologinį lūžį, labai panašų į tą, kuris buvo atsiradus elektroniniams skaičiuotuvams, rašybos tikrinimo programoms ir „Google“ paieškai. Juk tada taip pat kilo daug klausimų: ar dar reikia mokyti skaičiuoti atmintinai, ar reikia mokyti skyrybos ir gramatikos, ar bereikia „kalti“ faktus, kai juos lengva surasti internete? Tačiau šį kartą pokyčio mastas nepalyginamai didesnis, nes dirbtinis intelektas keičia ne tik mums įprastus įrankius, bet ir pačią darbo logiką, ir į tai būtina atsižvelgti“, – teigia „AMES Education“ vadovė, Britų tarybos Education UK sertifikuota konsultantė Eglė Kesylienė.

Pasak jos, iki šiol didžioji dalis švietimo sistemos rėmėsi gana paprasta prielaida, kad žmogus turi išmokti daryti tai, ko nemoka mašinos – tai buvo žmogaus konkurencinis pranašumas. Šiandien situacija yra pasikeitusi iš esmės, nes dirbtinis intelektas jau dabar daugelyje sričių tai daro greičiau ir kartais net geriau už žmogų, todėl fokusas turėtų būti kitur. Kaip pastebi švietimo ekspertė, anksčiau, kad atliktum tam tikrą užduotį – parašytum tekstą, susistemintum informaciją, pasidarytum analizę, paruoštum prezentaciją, susikurtum paprastą kodą ar net pasidarytum mokymosi planą – reikėdavo arba ilgametės patirties, arba žmogaus, kuris apmoko, o dabar didelę dalį šitų dalykų gali padėti padaryti DI. Jaunam žmogui tai yra pliusas: jis gali greičiau pasibandyti, greičiau pasitikrinti, ar sritis „jo“ ir greičiau išmokti bazinius dalykus, bet yra ir antra pusė – konkurencija.

„Kai įrankiai prieinami visiems, bazinis lygis tampa labai panašus, todėl tai, kas anksčiau atrodė kaip „oho, jis tai moka“, šiandien yra „visi taip moka“ – dirbtinis intelektas labai greitai gali padaryti „vidutiniškai gerą“ rezultatą, tačiau rinkoje vidutiniškai gerų rezultatų dabar yra labai daug. Beje, tam net jau yra sugalvoti specialūs terminai – „AI slop“, kuris apibūdina reiškinį, kai dirbtinis intelektas užtvindo internetą masiškai generuojamu, tvarkingu, bet iš esmės vidutinišku turiniu ir „synthetic mediocrity“ (vadinamasis „sintetinis vidutinybės fenomenas“), kai DI pagamintas turinys gali atrodyti protingas ar kompetentingas, bet iš esmės yra sterilus ir neiškelia naujų idėjų. Todėl šiandien svarbu ne tai, ar tu moki naudotis technologijomis, bet tai, ar tu supranti, ką darai, kodėl darai ir ar gali už rezultatą prisiimti atsakomybę. To ir turėtų mokyti į ateitį orientuotose mokyklose“, – į kurią pusę turėtų keistis švietimas, svarsto E. Kesylienė.

Šiai minčiai pritaria ir „Oxford Saïd Teen Summer Academy“ partnerė, verslininkė ir koučingo specialistė Asta Jamison, teigdama, kad mokyklos vis dar vadovaujasi industriniam amžiui pritaikytomis taisyklėmis ir moko vaikus anksti pradėti lipti nuspėjamomis karjeros „kopėčiomis“, tarsi pasirinkta karjeros kryptis liktų visam gyvenimui. Tačiau gyvenimas, anot jos, yra labirintas, pilnas netikėtų posūkių ir sprendimų, kur vieno teisingo atsakymo nėra.

„Apskritai turime atsisakyti praktikos viską mokykloje „iškalti“ atmintinai, nes vėliau gyvenime daug svarbiau yra kritinis mąstymas ir emocinis intelektas. Be to, iš savo praktikos galiu pasakyti, kad greičiausiai prie kintančių sąlygų vėliau gyvenime prisitaiko tie jauni žmonės, kurie dar mokykloje išmoko užduoti teisingus klausimus, o ne įsiminti teisingus atsakymus. Taip pat tie, kurie turi drąsos rizikuoti, nebijo susidurti su naujomis kultūromis ir skirtingais mąstymo būdais, tikrina ir kritiškai vertina savo išankstinius įsitikinimus. Taip pat turime į ugdymą integruoti ir verslumo pradmenis – ne tam, kad visi vėliau kurtų verslus, o tam, kad vaikai išmoktų orientuotis nežinomybėje, pakeisti kryptį, jeigu to reikia, ir rastų savo kelią per karjeros labirintą. Pati nuo labai jauno amžiaus buvau „įmesta“ į neapibrėžtumą ir turėjau priimti savarankiškus sprendimus. Tuo metu tai buvo baisu, bet būtent tai leido man tapti tuo, kuo esu šiandien“, – kaip turėtų keistis vaikų ugdymas, įžvalgomis dalijasi ji.

Vieną klaidą nuolat kartoja ir tėvai, ir ugdymo įstaigos

Kalbėdama apie dažniausią daromą tėvų ir mokyklų klaidą, A. Jamison įvardija vieną blogą įprotį – abi pusės vis dar bando vaikams suplanuoti karjeros rezultatą, bet nemoko jų mėgautis procesu. Kitaip tariant, ieškoma „teisingos profesijos“, „saugaus pasirinkimo“, tarsi pasaulis būtų stabilus ir nuspėjamas, tačiau realybė, anot jos, yra priešinga – pasaulis šiandien nuolat keičiasi, o dirbtinis intelektas tą pokytį tik dar labiau pagreitino.

„Mes dažnai elgiamės taip, lyg karjera būtų projektas su aiškia pabaiga: pasirinkai, baigei, įsidarbinai, „susitvarkei gyvenimą“, tačiau jaunas žmogus per gyvenimą keis ne tik darbovietes, bet ir profesines kryptis. Tad, užuot klausus vaiko, „Kuo tu nori būti“, derėtų klausti „Kokias problemas tu nori spręsti?“ ir „Kokius įgūdžius tau patinka naudoti?“. Ir dar vienas labai svarbus dalykas – mes per mažai leidžiame vaikams bandyti ir klysti. Mes norime, kad jie „nesusigadintų CV“, „nepadarytų klaidos“, „nepasuktų ne ten“, bet pasaulyje, kuriame viskas keičiasi, gebėjimas laiku suprasti, kad eini ne ten, ir drąsa apsisukti yra viena svarbiausių kompetencijų. Jeigu vaikas neišmoksta to mokykloje ar studijų pradžioje, jis tą pamoką gaus vėliau, tik daug brangiau ir skausmingiau. Todėl, jeigu reikėtų įvardinti vieną didžiausią klaidą, ji skambėtų taip: mes bandome vaikams suplanuoti stabilų gyvenimą pasaulyje, kuriame stabilumas nebeegzistuoja, o tai reiškia, kad planuoti vieną „teisingą“ sprendimą 16 ar 18 metų amžiuje yra ne tik naivu – tai yra pavojinga“, – kokios klaidos nedaryti, tėvams pataria „Oxford Saïd Teen Summer Academy“ partnerė A. Jamison.

Pasak jos, jeigu pati dabar būtų 16 metų, nesistengtų išmokti vieno konkretaus dalyko iki tobulumo, eksperimentuotų su dirbtinio intelekto įrankiais ir labai anksti pradėtų konsultuotis su karjeros ekspertais, nes karjera – tai eksperimentų serija, o ne vienas gyvenimą nulemiantis sprendimas.

„Dar vienas mano patarimas tėvams – atkreipkite dėmesį į jūsų vaiko draugus, nes yra posakis, kad žmogus yra penkių artimiausių žmonių, su kuriais leidžia laiką, vidurkis. Padėkite jiems tą vidurkį pakelti. O mano patarimas vaikams – apsupkite save žmonėmis, kurie jus įkvepia, rūpinkitės savimi, būkite sveiki, aktyvūs ir ugdykite naudingus įpročius. Ir dar – mažiau klausykite, ką apie jus ar jūsų norimos profesijos pasirinkimą sako kiti, nes jūs tikrai galite pasiekti neįtikėtinų dalykų, kadangi „saugios“ profesijos nėra“, – šypsosi A. Jamison.

Ar dar egzistuoja „saugi“ profesija?

Tačiau ar tikrai nėra „saugios“ profesijos? Kaip pastebi „AMES Education“ vadovė E. Kesylienė, dabar beveik visos rimtos tarptautinės institucijos sutaria dėl vieno dalyko – ateities darbo rinkoje geriausia karjeros strategija bus ne „saugios“ profesijos pasirinkimas, bet gebėjimas keistis. Tai reiškia, kad jaunam žmogui dar mokykloje svarbu suprasti ne kokią profesiją verta pasirinkti, bet, ar dominanti mokslų sritis suteiks įgūdžių, kuriuos lengvai bus galima panaudoti keičiant profesiją.

„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD), Pasaulio ekonomikos forumas ir viena didžiausių bei įtakingiausių pasaulio strateginio valdymo konsultacijų bendrovių „McKinsey“ pastaruosius metus kartoja tą pačią žinutę – darbo rinka pereina iš „stabilių“ profesijų modelio į nuolatinės transformacijos būseną, todėl per artimiausius 5–10 metų didelė dalis dabartinių darbo užduočių bus automatizuota, pakeista arba iš esmės perkurta. Tai nereiškia, kad visi liks be darbo, bet tai reiškia, kad šiandien prestižinėmis ar „saugiomis“ laikomos profesijos keisis – medicinos, teisės, finansų, inžinerijos ar valstybės tarnybos darbo pobūdis bus kitoks. Pavyzdžiui, gydytojas šiandien dirba visiškai kitaip nei prieš 20 metų, teisininko darbas vis labiau remiasi technologijomis ir automatizuotomis sistemomis, o finansų sektoriuje didelę dalį analizės jau perima algoritmai. Kitaip tariant, net „saugiose“ srityse nebelieka saugių darbo vietų“, – pasakoja ji.

Paklausta, ar tai reiškia, kad vaikams siūlydami rinktis „saugią“ profesiją, tėvai siūlo strategiją, kuri nebeveikia, A. Jamison atvira – kur kas sąžiningesnis patarimas būtų rinktis kryptį, kuri leis greitai persikvalifikuoti ir išlikti paklausiam net tada, kai dabar populiari profesija išnyks arba pasikeis. Anot jos, tradicinė „saugios karjeros“ samprata – viena įmonė, viena rolė trisdešimčiai metų – yra mirusi.

„Šiandien saugumas slypi gebėjime prisitaikyti ir nuolat mokytis, todėl vienintelis tikrai saugus kelias yra tas, kuriame žmogus lieka mokiniu visą gyvenimą, nes skaičiuojama, kad per savo gyvenimą dabartinis jaunas žmogus vidutiniškai profesinę kryptį pakeis kelis kartus. Ne darbovietę, bet profesiją – tai netgi vadinama „nuolatinio persikvalifikavimo ekonomika“. Paradoksas tas, kad dažnai būtent tie, kurie pasirenka „saugiausią“ kelią ir labai siaurą specializaciją, po 10–15 metų tampa pažeidžiamiausi, todėl visada pabrėžiu, kad pavojingiausias dalykas, kurį jaunas žmogus gali padaryti, tai prarasti smalsumą ir nustoti tobulėti“, – kam dėmesio turėtų skirti jauni žmonės, aiškina „Oxford Saïd Teen Summer Academy“ partnerė A. Jamison.

Yra būdas atskirti perspektyvią profesiją nuo madingos

Kalbėdamos apie profesijų pasirinkimą, abi švietimo ekspertės sutaria, kad sėkmingos karjeros pagrindą sudaro ne konkreti profesija, bet išsiugdyti gebėjimai, nes profesijų pavadinimai, darbo funkcijos ir net įrankiai keičiasi greičiau, nei keičiasi studijų programos. Pats pavojingiausias dalykas, kurį gali padaryti jaunas žmogus – rinktis kryptį vien todėl, kad ji atrodo paklausi šiandien.

„Iš savo darbo patirties matau labai aiškią tendenciją – kuo siauresnė specializacija ir kuo labiau ji paremta vienu konkrečiu įrankiu ar technologija, tuo trumpesnis jos galiojimo laikas. Pavyzdžiui, prieš 10 metų visi ieškojo vienokių IT specialistų, prieš penkerius – kitokių, šiandien – dar kitokios pakraipos IT darbuotojų. Be to, įvairūs tyrimai labai aiškiai rodo, kad darbo rinkoje vis labiau vertinami ne pavieniai techniniai įgūdžiai, o kompetencijų deriniai: gebėjimas mąstyti sistemiškai, spręsti kompleksines problemas, dirbti su žmonėmis, mokytis visą gyvenimą ir greitai perprasti naujas sritis. Todėl pirmas klausimas, kurį siūlau sau užduoti renkantis studijas ar kryptį, yra ne „kokią profesiją gausiu?“, o „ar čia išmoksiu dalykų, kurie bus naudingi net tada, kai mano profesijos pavadinimas pasikeis?“, – į ką verta jauniems žmonėms atkreipti dėmesį planuojant savo būsimą karjerą, pasakoja A. Jamison.

Pasak jos, tvirtą pagrindą paprastai suteikia sritys, kurios ugdo fundamentalų mąstymą, pavyzdžiui, informatika, inžinerija, duomenų analizė, ekonomika, biotechnologijos, medicina, psichologija, teisė, architektūra. Tai sritys, kurios keisis, bet neišnyks, nes išmoko spręsti sudėtingas problemas, priimti sprendimus neapibrėžtose situacijose ir prisiimti atsakomybę – su tokiu pagrindu žmogus vėliau gali keisti specializacijas, sektorius, net visą karjeros kryptį.

O madingas profesijas, pagal E. Kesylienę, galima atpažinti paprastai – jos yra labai siaurai apibrėžtos, stipriai pririštos prie vienos technologijos, vienos platformos ar vieno rinkos ciklo. Pavyzdžiui, „tik vienos platformos specialistas“, „tik vieno DI įrankio operatorius“, „tik vieno tipo turinio kūrėjas“ – tai gali būti labai paklausu šiandien, bet tyrimai rodo, kad tokios nišinės kompetencijos yra pirmos, kurios arba automatizuojamos, arba nuvertėja, kai technologija pasikeičia.

„Žinoma, tai nereiškia, kad tokių profesijų nereikia rinktis, jeigu labai norisi ir yra polinkis, tai reiškia, kad tuo pačiu būtina vystyti ir kitus anksčiau išvardintus gebėjimus. Dar vienas labai svarbus indikatorius, kuris padeda atskirti perspektyvią profesiją nuo madingos – ar sritis ugdo gebėjimą jungti disciplinas. Pasaulio ekonomikos forumas pabrėžia, kad ateities darbo rinka labiausiai vertins ne „grynus“ specialistus, o žmones, kurie sugeba jungti, pavyzdžiui, technologijas ir verslą, technologijas ir mediciną, technologijas ir socialinius mokslus, technologijas ir kūrybą. Tai reiškia, kad vien tik mokėti programuoti nebėra užtikrinta strategija, bet mokėti programuoti ir suprasti verslą, mokslą ar žmogaus elgseną, jau yra didelis pranašumas. Galiausiai, aš visada sakau šeimoms labai paprastą dalyką: jeigu studijos ar kryptis moko tik to, kas reikalinga šiandien, tai yra blogas pasirinkimas“, – pataria sertifikuota studijų ekspertė E. Kesylienė.

Nemokamas Tarptautinis vidurinių mokyklų, stovyklų ir studijų užsienyje forumas „STUDY THE WORLD '26“ vyks sausio 31 d. 10–17 val. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Vilniuje.

Daugiau informacijos: www.studytheworld.lt