Delfi brand studio vadovas Kęstutis Cemnolonskis, ne vienerius metus nuosekliai mokosi anglų kalbos ir siekia proveržio specialiai tam skirtose kalbos mokymosi programose užsienyje. Kodėl suaugusiems mokytis kalbos yra ne tik įmanoma, bet ir įkvepianti kelionė, kaip išvyka į mažą miestelį Anglijoje gali pakeisti požiūrį į mokymąsi ir kodėl kalbos mokymosi kelionės tampa nauja turizmo šaka. Pasaulyje veikia daugiau nei 10 000 anglų kalbos mokyklų, tačiau Kęstučio pasirinkimas – mažas britiškas miestelis, gyvenimas pas vietinius ir maksimalus panirimas į kalbos aplinką.

Bet kodėl anglų kalba

Svarbi priežastis, kodėl mokausi anglų kalbos, – darbo aplinka. Dirbu tarptautinėje kompanijoje, reikia bendrauti su kolegomis iš kitų šalių. Visgi pagrindinis motyvas – gyvenimiškas: noras keliauti, pažinti, kalbėti be baimės. Nemokant kalbos kelionės tampa paviršutiniškos. Kadangi anglų kalbos neišmokau mokykloje – mokiausi vokiečių – jaučiu, kad šiandien be anglų kalbos gyventi tiesiog neįmanoma. Be jos – kaip be kojos. Labai nepatogu.

Mokymasis suaugus: disciplina, rutina ir lėtas progresas

Mokytis suaugus nėra lengva. Po darbo – pavargęs, dėmesys išsisklaido, dar skambina kažkas dėl darbų ar tenka spręsti kasdienius reikalus. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis reikia sąmoningai įsipareigoti: ateiti į pamoką, padaryti namų darbus. Jei to nedarai – jokio progreso nebus. 

Per daugelį metų mokiausi įvairiose privačiose kalbų mokyklose, pastaruoju metu – AMES. Nors programos būna parengtos profesionaliai, vis tiek atsitinka, kad gyvenimas supa ir blaško dėmesį. Mokymosi procesas tęsiasi, bet progresas – lėtas. Būtent dėl to AMES man pasiūlė išvažiuoti trumpam laikui į užsienį. Tai buvo rekomendacija, skirta išjudinti, padaryti proveržį. Pakeitęs aplinką pradėjau galvoti kitaip ir per prievartą įjungiau naują smegenų režimą.

Mokytis kitaip

Kai pirmą kartą vykau mokytis į užsienį, turėjau lietuvę mokytoją iš AMES, kuri sakė: „Pamatysi, nebegrįši į kalbos mokyklą.“ Bet nutiko priešingai – kuo daugiau mokaisi ir keliauji, tuo labiau užsikabini. Atsiranda noras dar kartą pabandyti, dar kartą pagilinti žinias, vėl pasikalbėti su žmonėmis. Mano kolegos – net ir tie, kurie puikiai moka anglų kalbą, – vis tiek nuolat ją tobulina.

Pasitikėti patirtimi

Pasirinkdamas mokyklą, pats vien iš interneto neišsirinkčiau. Pasiūlymų begalė – įvedus „Language courses Malta“ į Google, gauni dešimtis variantų. Visi puslapiai gražūs, nuotraukos nuostabios, aprašymai panašūs. Sunku atskirti, kuris pasirinkimas tikrai vertingas. Todėl man labai svarbios buvo tikros rekomendacijos iš žmonių, kurie jau buvo nuvykę.

Prieš vykstant AMES atlieka tarsi kelionių agentūros funkciją – tu pasakai, ko nori, ko tikiesi, profesionaliai įvertina, koks tavo kalbos lygis, kokio intensyvumo programos norėtum, ir parenka labiausiai tinkantį variantą. Visuose mano atvejuose gavau iš jų rekomendacijas, kurios puikiai atitiko realybę.

Maži miesteliai ir gyvenimas šeimoje – didelis proveržis

Per pastaruosius kelerius metus esu vykęs dviem trumpoms savaitės trukmės kelionėms į Jungtinę Karalystę. Pirmą kartą – į Portsmouth miestelį pietų Anglijoje, antrą – į Shrewsbury. Abu miestai buvo pasirinkti tikslingai – norėjosi patekti į kuo mažesnę ir autentiškesnę aplinką, kad būtų galima pajusti tikrą vietinį gyvenimo ritmą. 

Mažas miestelis tik iš pirmo žvilgsnio atrodo lėtas. Būtent tokioje aplinkoje susirenka labai įdomūs, skirtingi žmonės. Ten įvyksta daug vertingų susitikimų ir pokalbių. Bendraudamas su bendramoksliais iš kitų šalių, supranti, kad dauguma jų mokytis kalbos keliauja jau ne pirmą kartą. Kai kurie tai daro kasmet – po savaitę, po dvi. Tai tampa gyvenimo būdu. Viena ispanė sakė: „Buvau Maltoje – nieko neišmokau, visą laiką vakarais linksminausi ir kalbėjau ispaniškai, nes ten atvyksta daug ispaniškai kalbančių mokinių. O čia, mažame miestelyje, kur ispaniškai kalbančiųjų nėra, jaučiu, kad iš tikrųjų mokausi.“ Mažame mieste neturi alternatyvų – mažiau blaškymosi, mažiau pramogų. Esi priverstas bendrauti. Ir būtent to čia ir atvažiavau – kalbėti. Nuo ryto iki vakaro. Toks spaudimas kalbėti skatina tobulėti.

Gyvenimas šeimoje – kalbos praktika be pastangų

Dideli miestai, tokie kaip Londonas, yra labai tarptautiniai, todėl natūralaus kultūrinio pasinėrimo ten trūksta. Man taip pat buvo labai svarbu, kad mokyklose mokinių būtų mažiau, o dėmesys kiekvienam – didesnis. Kadangi kelionės trukmė trumpa – savaitė, tai norėjosi išspausti iš jos maksimumą: penkios pamokos per dieną, gyvenimas vietinėje šeimoje, bendravimas nuo pusryčių iki vakarienės.
Mano pasirinkimas – gyvenimas šeimoje. Čia neišvengiamai kalbi. Tai – neatsiejama proceso dalis. Galėčiau patarti visiems: jei važiuoji mokytis kalbos, rinkis gyvenimą šeimoje. Tokiu būdu esi priverstas išeiti iš savo komforto zonos. Vienoje iš mano kelionių gyvenau su pasaulinio garso virtuvės šefu, sporto teisinke iš Vokietijos bei kitais verslininkais ir inovatoriais iš Ukrainos ir Japonijos. Tokie žmonės ir pokalbiai su jais suteikia labai stiprų kultūrinį impulsą.

Mokymosi aplinka: žmonės, įkvėpimas, profesionalumas

Kalbų kelionėse sutinki labai įvairių žmonių – nuo verslininkų iki kūrybininkų. Klausaisi, ką jie daro, ką kuria, su kokiais iššūkiais susiduria. Tai irgi yra labai įkvepianti patirtis. Būtent tokiose aplinkose gimsta netikėtos idėjos. Aš pats grįžęs buvau kupinas minčių. 

Mokyklose, kuriose buvau, buvo labai gerai subalansuotos grupės – skirtingo lygio mokiniai, bet visi užimti, niekam nebūdavo nuobodu. Mano anglų kalbos lygis dar nėra labai aukštas, bet tai netrukdo įsitraukti. Svarbu, kad būtų atmosfera, kur tu jautiesi saugiai, net jei kiti tavęs nesupranta. Tokie kursai tam ir skirti – kad išmoktume vieni iš kitų.

Kalbų mokymasis – kaip nauja turizmo kryptis

Puikiai tinka posakis: „Kartą pabandžius – nebegali sustoti.“ Norisi vėl ir vėl vykti. Savo norų sąraše esu pasižymėjęs Belgiją. Ten vyksta anglų kalbos pamokos, o mokiniai gyvena senovinėje pilyje.
Kiekvienas išvažiavimas man suteikė naujų patirčių, minčių, idėjų. Matydamas, kaip pasaulyje populiarėja įvairiausio pobūdžio patyriminės kelionės – nuo žvejybos iki meditacijos stovyklų – nesuprantu, kodėl kalbų mokymosi kelionės dar nėra įvardijamos kaip nauja, savarankiška turizmo kryptis. Jos tikrai to vertos. Ir manau, šita sritis Lietuvoje dar tik pradeda rastis. Tai – puiki galimybė tobulėti, keliauti ir praplėsti akiratį.